BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Metalas Kaune

Šventaragis


Sveiki metalistai, satanistai, brutalistai. Šį kartą parašysiu apie balandžio 30 Kaune vykusį metalo koncertą. Smagu, kad laikinojoje sostinėje vyksta undergroundinio pobūdžio renginiai, nors ir ne senuosiuose, apkerpėjusiuose ir prirūkytuose Galeros rūsiuose, o pačioje miesto širdyje - Laisvės alėjoje, penktame aukšte įsikūrusiame klube Džem Pub. Šį kartą renginio organizatoriai ekstremaliosios muzikos klubas “Giljotina” ir KTU TSC SA pasikvietė tris grupes. Tai Kauniečiai Medley grojantys thrash/heavy metal, ir dvi grupės iš Vilniaus: Flames Of Arborea propaguojantys technišką death metalą ir pagoniškieji blackeriai - Andaja.


Koncertas kaip skelbta 20 valandą neprasidėjo, bet velniai nematė. Kai geras oras galima išeit į balkoną parūkyt, paplepėt su bičiuliais, alaus pagurkšnot. Apie valandą užsivėlinusią renginio pradžią nutraukė grupės Medley soundcheck'as. Taigi vaikinai paruošė Metallica tributą, brazdino koverius ir bandė apšildyt džem Pubo liaudį. Pagroję Metallicos repertuarą perėjo prie Panteros koverio, o pabaigai paliko grupės Kiss dainą. Kam patiko, kam nepatiko, bet aš manau, kad pradžiai, kol makaulės dar nepasiruošusios brutaliom melodijom, šie jaunuoliai tinkamai praplovė mūsų išrankias ausis.


Antrieji scenon lipa Flames Of Arborea su geriausia Lietuvoje bosiste. Šio reginio praleisti negalėjau. Grupė Kauno publikai groja pirmąjį kartą, o ir šiaip šių techniškų, epiškų brutalystų dar nebuvau nei matęs nei girdėjęs. Na nekalbant apie vokalistą Ghuturalą, kuris kriokia grupėje Grol De Nocte. Aišku garsas neypatingai geros kokybės, scena, o tiksliau mini pakyla kažkokioj nenormalioj vietoj įrengta. Bet nepaisant viso šito, chebra taip tvojo per makaulę ir per kaklą, kad ojojoj. Techniška, brutalu, užveda vien pati muzika, net ragint nereikia. Kad headbangas tęstųsi nuo dainos pradžios iki pabaigos - retas reiškinys. Net per pasaulinio garso metalo grandų pasirodymus tokių atvejų man yra tekę patirti vos kelis. Ar tai ne įrodymas, kad Lietuvaičiai moka groti gerą metalą? Laukiu nesulaukiu jų albumo ir koncertų.


Po pertraukos Andaja jau derinasi savo instrumentuotę. Seniai matyti, oi seniai, ir pasiilgti. Folk, pagan ir black metal derinamas skambesys užpildė visas Džem Pub'o kertes. Piktas Leonardo vokalas mainosi su švariu moterišku dainavimu.  Baltiškas skambesys, tamsūs tarsi liūnas gitarų rifai, mistiški ir atmosferiški klavišinių garsai, senovės laikus menantys apsiaustai. Viskas lyg ir gerai, bet po FOA trūko draivo, energijos, kažkokio muzikinio šoko. Taigi paklausęs kelis kūrinius nusprendžiau prisėst, pailsėt ir damušt savo tamsų Samsono alų.


Na ką. Renginys manau pavyko, žmonių buvo nemažai nors ir pažymėtas N-18 įspėjimu. Po to aišku buvo alkoholiu permirkęs afterparty, pagiringas rytmetys ir tuščia piniginė.

Rodyk draugams

Immolation Mulenruže

Dovis ir Šventaragis


Išaušo ilgai laukta Balandžio 4-oji ir Jonavos metalistų frontas pajudėjo link Vilniaus. Sėkmingai ir linksmai nuvykę Vilnių įsikūrėme prie Mulen Ružo. O čia visų laukia keturių metalo komandų - Sickening Horror, Goatwhore, Melechesh ir Immolation pasirodymas.
 Pasistiprinę užkandžiais, atsigaivinę alumi ir pavažinėję paspirtuku, su nekantriu jauduliu judame link įėjimo, sumokame 60 lietuviškų pinigų ir kol dar yra šiek tiek laiko nusiperkame atributikos.
 Koncertas visiškai nevėluoja, pirmieji ant scenos užlipa brutalistai Sickening Horror Graikijos. Grupė nors apšildanti, tačiau jau pirmieji gabalai priverčia palinksėti galva.  Publikos dar nedaug, tačiau Lukas prie scenos darkosi už penkis. Grupėje groja  vienas gitaristas tačiau masės ir sunkumo muzikoje pakanka, nieko neprikiši.
 Po neilgos pertraukos scenon lipa spygliuočiai Goatwhore iš JAV. Grupės grojamą stilių galima apibūdint kaip black/death metal.  Ant scenos vaikinai jaučiasi laisvai, vokalistas šiltai bendrauja su publika ir jų pasirodymui abejingų nelieka. Užverda pogas, ilgaplaukiai šokinėja nuo scenos, apsauginius nuo viso to išmuša nervinis prakaitas. Tvarkos sergėtojai bando gaudyt šokančius nuo scenos, bet kai publika įsisiautėja jokie apsauginiai nesulaikys. Po amerikiečių pasirodymo visi rėkia „we want more“ ir buvo atliktas bisas. Koncerto metu jų muzika susiklausė žymiai geriau nei įrašas, Goatwhore‘ams už pasirodymą iškeltas nykštys į viršų ir didelis ačiū už tokį atsidavimą.


Po neilgo garso patikrinimo tvoja Olandijos metalistai - Melechesh. Grupė iš kitų išsiskyrė savo sukurta atmosfera, smilkalų kvapais, death/black metalas su rytų folko elementais į bendrą koncerto vaizdą įnešė šiek tiek egzotikos. Piktas bleckeriškas vokalas sklidęs iš smailiabarzdžio plikagalvio vokalisto gerklės užpildė pustuštį Mulenružo klubą. Tačiau pati muzika atmintyje išliko neilgam ir didesnių emocinių perkrovų nesukėlė.


Po Melechesh‘ų pasirodymo išeinam į lauką kvėptelt gryno oro, atsigaivint alum, parūkyt, paplepėt, pasifotkint. Paskraidom su paspirtuku ir traukiam veizėt vakaro headlainerių Immolation. Jie kaip ir priklauso headlaineriam trenkia iš peties, minia spaudžiasi link scenos, užverda pragariškas pogas, visi siautėja lyg nuo grandinių paleisti. Immolation‘ai  puikiai daro tai ką turi daryti. Ilgam įsiminė nuožmus ir piktas vokalisto growlas ir jo besiplaikstantys ilgi plaukai. Skustagalvis gitaristas drožė šešiastygę kaip užsuktas. Energingas vyrukas. Immolation tvojo tikrai galingai, smarkiai ir užvedančiai. Kai grupė nueina nuo scenos publika nejuda iš vietos ir išprašo bisą. Per jį sugroja “Harnessing Ruin”. 


Taigi koncertas buvo nerealus. Puikios grupės, gera metalo dozė, ir įspūdinga emocinė ir fizinė iškrova.


 



Nuotrauka Agnetos

Rodyk draugams

Dega liepsnoja ugnis

 


Varnas iš eglių tankynės


Sukrankė šiurpiai mėnuliui


Varpas bažnyčios medinės


Skambina savo dievuliui


 


Kryžiai stovi pavargę


Mena mums mūšius laimėtus


Dūšias mūsų pavergę


Senieji dievai vis vien nugalės jus


 


Broliai linų marškiniais


Kilkim į kovą, sutriuškinkim priešą


Niekas pro vartus nepraleis


Kirskim per kaklą, kirskim per riešą


 


Dega liepsnoja ugnis


Apgaubia svetimo dievo namus


Džiaugias pagonio širdis


Viskas kas svetima per amžius pražus


 


Per amžius pražus. Per amžius pražus.


 


Traukias būriai pasmerkti


Šarvai metalo nugramzdins juos į pelkes


Sūnūs mamų apverkti


Nebegrįš jau namo, akyse ašaros telkias


 


Keršto sulaukėt tironai


Išniekinę mūsų ąžuolų girią


Sudeginom jūsų dievo tvirtovę


Kentėkit krikščionys po žemėm numirę


 


Dega liepsnoja ugnis


Apgaubia svetimo dievo namus


Džiaugias pagonio širdis


Viskas kas svetima per amžius pražus


 


Per amžius pražus. Per amžius pražus.


Per amžius pražus. Per amžius pražus.


(Šventaragis)

Rodyk draugams

Beer Fest

Taigi kaip tarėm taip ir padarėm, kovo 15-ąją su MetalHeadais susiorganizavom sau tūsą. Nors žmonių ir nebuvo daug tačiau trešovas Beer Fest’as pavyko.


Festą pradėjom su alum kaip ir priklauso Beer Fest’ui, na o užbaigėm su likučiu brendžio, kurio liko nuo penktadienio. Pradžiai pažiūrėjom Sepulturos filmą Under Siege (live). Vėliau klausydami įvairių thrash metal grupių darėm minifotosesiją su nauju “EREZIJOS” numeriu. Dar su savo bosu pabrazdinau visokių koverių ir keletą savo sukurtų šmotelių. Vėliau vyručiai sumanė pasistiprinti prieš tolimesnį lėbavimą. O tada pradėjom ilgą ir linksmą kortų žaidimą “Durnius”. Žaidėm n kartų, rūkėm cigarus ir gėrėm aliuką. Bet vienas žmogelis taip ir netapo durniu nė karto -  tai Donce. Alus liejosi ant žemės ir į skrandžius, Tešlakojis po kiekvienos žaidimo partijos vis eidavo į tūliką :)


Įsimintiniausios to vakaro frazės: “Viską griaunanti švara” (Dovis), “Aš nemoku” (Lukas), “Caramba Caracho, ein Whisky” (Onkel Tom Angelripper). 


Rodyk draugams

Stabmeldys

Tai vat sumaniau čia įkelti savo lyrikos. Kažkaip po ilgo laiko pavyko man sudėlioti mintis ir žodžius, na ir išėjo pagoniško stiliaus daina. Labai nepeikit nes truputį sergu tai galva nelabai veikia.


 


Užgimęs nakčia


Kai švietė delčia


Girių glūdumoj


Vilkės oloj


 


Žvilgsnis nuožmus


Sustingdo visus


Giriomis aidi


Jo kardas aštrus


 


Karšta geležis


Ugnyje nušvis


Per amžius išsaugota


Dievų paslaptis


 


Sutvertas kariaut


Narsus karžygys


Užgrūdintas mūšiuos


Žiaurus stabmeldys


 


Stabmeldys… Stabmeldys…


 


Suleidęs nagus


Į priešo akis


Skverbiasi kraujas


Į medžio šaknis


 


Jų nieks neišraus


Ir kirsti nedrįs


Kas stabą nugriaus


To laukia mirtis


 


Gyvybė – vanduo


Širdis tai ugnis


O lauko akmuo


Dievų išmintis


 


Apakintas melo


Šviesos nematys


Kovos iki galo


Tamsus stabmeldys


 


Stabmeldys… Stabmeldys…

Rodyk draugams

Sadus

 Ejakuliatorius666


Dalis originalaus thrash metalo scenos, 80-ojo dešimtmečio viduryje San Franciske suskūrus grupė – Sadus. Originali sudėtis buvo su Darren Travis - vokalas ir gitara, Rob Moore – Gitara, Steve DiGiorgio su bosu ir Jon Allen prie būgnų. Grupė pradėjo veiklą kai visi keturi nariai lankė vidurinę mokyklą 1984-aisiais, ir tokiais demo įrašais kaip 1986-aisiais DTP ir 1987-aisiais Certain Death, įgijo vietinių gerbėjų. Iki 1988 metų pabaigos, grupė išleido debiutinį pilną albumą Illusions, kurį prodiusavo Metal Church gitaristas John Marshall. Tai atvėrė kelią grupei sudaryti sutartį su įaršų kompanija Roadrunner Records, su kuria 1990-aisiais išleidžiamas albumas Swallowed in Black, albumą grupė pristatė turo su Obituary ir Sepultura atidarymo metu. Sekančiais metais bosistas DiGiorgio paskolino savo grojimo sugebėjimus grupei Death, išleidžiant albumą Human, kas padėjo Sadus, parodyti save platesnei auditorijai, kaip ir turas su Morbid Angel tais pačiais metais Europoje(pirmą kart). Sekantys albumai buvo Chemical Exposure ir A Vision of Misery, juos išleidus grupė palieka Roadrunner. Po to laiko Digiorgio vėl nusprendė trumpam prijungti prie Death, padėti išleisti, Indivudual Thought Patterns, ir tuo metu  leidosi į turą kol Sadus, laikinai nutraukė veiklą. 1997 metais Sadus, atsikuria ir kuria planus išleisti naują albumą, naujoje įrašų kompanijoje Mascot Records, tačiau iki albumo išleidimo grupę palieka gitaristas, Rob Moore. Grupės tai nesukrečia ir ji tęsia veiklą kaip trio, 1998-aisiais išleisdama albumą Elements of Anger (prodiusuotas garsaus thrash/death metal prodiuserio Scott Burns). Digiorgio tapo vienu iš šio žanro populiariausių ir geidžiamiausių bosistų, kai sugrojo su tokiomis grupėmis kaip Dragonlord,  Autopsy, ir Iced Earth. 2000 metais grupė vėl nutraukia veiklą kai grupės bosistas DiGiorgio ir būgniukas Jon Allen priima pakvietimą groti grupėje Testament. Atsikūrusi grupė, 2003 metais perleidžia savo pirmąjį demo DTP(Death to Posers), 2004 metais DVD Live In Santiago (Chile) ir 2006 su įrašų kompanija Mascot Records išleidžia kolkas paskutinįjį albumą Out for Blood.


Rodyk draugams

„Black Spring II“ juoda pavasario pradžia

Šventaragis


Šiais metais pavasaris prasidėjo tikrai trankiai ir galingai. Kauno klube „Los Patrankos“ kovo pirmąją vykęs metalinę visuomenę sutraukęs renginys suviliojo ir mane. Taigi šiek tiek po 19 valandos aš įžengiu į klubo vidų ir atlikęs visas reikiamas procedūras neriu prie baro numalšinti savo troškulį.


 


Šiek tiek vėluojančio koncerto programą pradeda vilniečių blackeriai DARK RAVAGE. Pirmą kartą matau šiuos jaunuolius. Groja eilinį nieko neišsiskiriantį black metalą. Publika gan pasyvi per jų pasirodymą. Manęs taip pat nesužavi atliekama muzika, taigi laiką paskiriu mineralinio gurkšnojimui ir pokalbiams su metalgalviais.


 


Antrieji scenoje groja melodingieji death‘eriai MANDRAGORA. Žmonių palaikyti vilniečių susirinko daugiau, ir tikrai ne veltui. Melodingi ir aršūs gitarų rifai ne vieną įsuka į headbango sūkurį. Atlikimas, o ir garsas buvo puikūs. Šviesos žaismas atrodė efektingai. Mano nuomone paskutinysis MANDRAGOROS koncertas kartu su ilgamečiu būgnininku Samčiu buvo fantastiškas, o grojant paskutinį kūrinį – grupės SLAYER koverį „Season in the abyss“ išsitaškiau nerealiai.


 


Po pertraukos scenoje nuožmieji ARGHARUS – grupė A.LT apdovanojimuose nuskynusi geriausios metalo grupės laurus. Šiauliečių pasirodymai visada šaunūs, muzika tamsi, agresyvi, arši. Visa tai sudaro puikų įspūdį. Ir šį kartą šaltas black‘o skambesys pritraukia nemažą gerbėjų ratą.


 


Po ilgos pauzės scenoje pasirodo Kauno juodojo metalo atlikėjai NAHASH. Paskutinį kartą juos mačiau 2005 metais festivalyje „Kilkim Žaibu“. Šį kartą pasiruošimas truko tikrai ilgai ir privertė mane labai keiktis, bet išgirdus atmosferą kaitinantį intro, pamaniau: “Va dabar tai bus…“ Viskas buvo fantastiškai tobula: skambesys tamsus ir niūrus tarsi laidojimo ceremonija, atmosfera tokia hipnotizuojanti ir chaotiška, kad iš pradžių klausiau įtempęs ausis ir stebėjau savo piktomis akutėmis į veiksmą vykstantį ant scenos. Šviesos ir dūmų derinys pridavė mistikos demoniškai tamsiam ritualui. Tai grupė, kuri parodė man, kas yra tikras undergroundas.



 


Štai ir atėjo eilė lenkams ENCLAVE. Grupės įvaizdis - true black metal: spygliai, grandinės, kūnai išteplioti juoduliais. Muzika – true black metal: agresyvi, greita, vokalas kriokia ohoho, klavišiniai paįvairina muziką simfoninėm melodijom. Būgnininkas kala kaip užsuktas ir dar paheadbangint sugeba. Tikrai įdomus, įvairiapusiškas ir nenuobodus atlikimas paliko gerą įspūdį.


 


Paskutinį tašką deda grupė FURIA. Lankytojų salėje gerokai apmažėjo, tačiau savyje atrandu energijos ir lekiu prie scenos palaikyti lenkų. Muzika jų gal ir neišskirtinė, netgi standartinė, tačiau jautėsi nuoširdumas, vokalistas bendravo su likusia dalimi metalheadų. Vienos dainos metu vokalistas-gitaristas sugebėjo rūkyti cigaretę, gerti alų ir dainuoti. Nors po pasirodymo ir skandavom „One more song“, tačiau grįžo tik vokalistas, padėkojo už palaikymą ir dingo užkulisiuose.


 


Pavasaris prasidėjo trankiai ir galingai. Koncertas pavyko, sukviestos geros grupės, garsas buvo išties puikus. Tikiuosi Kaune ir ateityje sulauksim tokių šaunių metalinių koncertų ir už prieinamą kainą.

Rodyk draugams

Ferrum Frost 2008

Tešlakojis


Atėjo ta lemtinga diena, vasario aštuntoji ir sulaukėmė Ferrum Frosto! Iš Jonavos išvažiavo kuklus desantas, tai Donatas ir Lukas. Prieš kelionę nuspirkom užkąst, kas sulčių, kas alaus. Kelionė neprailgo ir jau ant Tauro kalno buvom penktą valandą. Dar buvo likusios visos dvi valandos iki koncerto pradžios.Tai vaikštinėjom kurį laiką po Vilnių. Kai pagaliau grįžom prie Mulen Ružo, sugalvojom užkąst ir tada lyst vidun.


 


Chebros buvo pilna. Iškart nusigriebiu kelis plakatus ir padedu į saugią vietą. Na pirmi pradeda tvot Endarkenment. Iš brolių latvių išgirstu komentarą :“Faking Pokemons : ))“, bet kai baigės pasirodymas, matės, jog pakeitė nuomonę apie Alytiškius. Šiaip Endarkenment‘us mačiau Aiaxe, tai nuo to laiko jie tikrai patobulėjo. Šiaip pasirodymas neblogas.


 


Po jų ėjom susitikt su Tadu Ledu, pasiėmėm užsakymą ir vėl į Mulen Ružą. Pasirodė Ossastorium. Matės iškart publikos didesnis palaikymas ir šiaip kauniečiai kietai pavarė, sukėlėm net pogą su latviais. Ossastorium atliko naują kūrinį, kurio pavadinimas „Aeons of chaos“.  Neblogai susiklausė ir vienas kūrinys egiptietiškais motyvais. Ossastorium buvo pakviesti bisui ir atliko seną savo dainą „Requiem“.


 


Taigi po jų nėjau alaus nes žmonių buvo nesveikai daug ir norėjosi SKYFORGER pamatyt iš arti.Taigi stebuklingai atsiradau beveik prie scenos. Skyforger davė kaip reikiant, tik gaila, kad nebuvo Kasparo. Nors susigrūdę fanai spaudė iš visų pusių , bet vis tiek išgyvenau šiaip ne taip. Paskutinį gabalą latviai skyrė lietuvaičiams OBTEST ir dingo nuo scenos. Bet Skyforger buvo priversti atlikt bisą nes palaikymas buvo fantastiškas.


 


Po SKYFORGER visai neliko jėgų ir vos ant kojų pastovėjau. Tada ėjom su Donce į mašiną atsipūst. Atėjo eilė savo metalines pasiutpolkes grot suomiams Ensiferum. Prastovėjom salės gale nes tikrai nebuvo jėgų brautis į priekį. Na Ensiferum sugrojo šauniai, iškviesti bisui sugrojo dar kelias dainas. Bet vis tiek vakaro vinis SKYFROGER!


 


Apibendrinant norėčiau pasakyt, kad  koncertas buvo nuostabus, žmonių daugybė, alus skanus, puiki metalo dozė. Ko dar norėt?!

Rodyk draugams

Demo

Jei bent kiek plačiau domitės muzika, turbūt žinote, kad grupės leidžia ne vien albumus ar singlus, bet ir demo juostas. Pastarosios dažniausiai pasižymi nenupoliruota garso kokybe ir itin minimalistiniu prodiusvimu arba jo nebuvimu. Paprastai tariant, jų garsas ne itin kokybiškas (o kartais ir visai siaubingas), bet anaiptol tai nereiškia, kad šie undergroundo įrašai yra nieko verti. 80-ųjų pabaigos ir 90-ųjų pradžios undergroundas paliko gausų ir vertingą metalo muzikos demuškių lobyną. O grupės ir šiais laikais leidžia trumpametražius muzikos leidinius. Tad šį kartą aptarsiu dvi skirtingų laikotarpių, žanrų oldschoolines grupes, tiksliau jų demo įrašus.





Amerikiečių oldschoolinio death metalo grupės Incubus 11 minučių trukmės trijų dainų demo “God Died on His Knees”. Grupė gyvavo 1986-1989 m. ir tėra išleidusi tik šią vienintelę demuškę. Šiuos amerikiečius sudarė buvę pirmosios death’o pionierių Morbid Angel sudėties nariai. Ir dėl Incubus atsiradimo kalta moteris. Gitaristas Trey Azagthoth’as buvo užtiktas bučiuojantis būgnininko Mike Browning’o merginą. supykęs Mike’as davė Trey’iui į “lempą” ir paliko Morbid Angel. Kartu su juo išėjo ir bosistas/vokalistas Sterling’as Von Scarborough’as. Likęs vienas, Trey’ius susirado naujus muzikantus ir atkūrė Morbid Angel, bet tai jau kita istorija.


Tuo tarpu išeiviai pasikvietė gitaristą Gino Marino ir įkūrė Incubus. Grupė tęsė ankstyvųjų Morbid Angel stilistiką, taigi jų vienintelis demo visai ne be reikalo lyginamas su Morbid’ais.
Galima pasidžiaugti kad šis įrašas pakankamai kokybiškas, visi instrumentai girdimi ir net galima nesunkiai suprasti žodžius. Tiesa vokalas nėra labai jau growlinantis. Tačiau ankstyvasis defas dar neturėjo kriokiančio vokalo, taigi ir Sterling’o balsas gan švarus ir tik keliose vietose pereinantis į growl’o užuomazgas. Tačiau šiaip ar taip, instrumentų skambesys tikrai death’eriškas. Šiais laikais tokia muzika jau gal ir ne atrodo labai sunki, tačiau kaip reikalas vežanti ir turinti savitą atmosferą.





ELIMINATOR DEMO “FRONT IS COMING”


 


Vilniečių Old school Thrash metalo grupė savo veiklą pradėjo 2005 metais. 2007 metais vaikinai išleido demo įrašą pavadinimu „Front is coming“. Demo albumą sudaro keturios kompozicijos kurių bendra trukmė yra 14 minučių.


Pirmoji kompozicija „The Battefield“ prasideda grėsmingais kulkosvaidžio šūviais iš militaristiškai nuteikiančiais gitarų rifais kurie dera su karinį maršą mušančiais būgnais. Vėliau į muziką įsilieja vokalas, kuris primena senas devintojo dešimtmečio pradžios thrash metalo grupes. Gitarų rifai gan vienodi ir beveik nesikeičia, suskamba trumpas solo ir daina pasibaigia.


Antroji daina vadinasi „For The Holyness Of Lie“. Vėl gi tas pats old schoolinis skambesys, panašūs gitarų rifai, būgnų tvatijimas, trumpas solo ir šiaip kūrinys neilgas.


Trečiasis, pagrindinis demo albumo kūrinys „Front Is Coming“ šiek tiek pašiurpina sirenomis ir vėl nieko naujo. Vokalas, gitarų skambesys, būgnų kalimas nesikeičia daina iš dainos pabosta. Tikrai norėtųsi kažko daugiau, kažkokių pasikeitimų.


Paskutinysis šmotas vadinasi „Rage“ prasideda gana kabinančiais gitarų rifais. Čia greitas grojimas derinamas su lėtesniu įterpiant trumpas solo partijas. Na vokalas tikrai primena senus Sepulturos laikus ir žemas thrashiškas nešvaraus balso dainavimas nedingsta ir nesikeičia viso albumo metu. Norėtųsi šiek tiek įvairesnio balso diapazono pasireiškimo ir švaresnio vokalo bent jau tarpais.


Taigi manau grupei reikia padirbėti prie dainų struktūros, kad jos nebūtų panašios viena į kitą, vokalistui stengtis išgauti įvairesnį balsą, tai pat gitarų solo mano manymu turėtų būti ilgesni. Apie tekstus nieko pasakyti negaliu nes paprasčiausiai jų nesu skaitęs, o suprasti iš ne itin kokybiško įrašo gana sudėtinga.


Demo įrašą MP3 formatu galite atsisiųsti internetiniu adresu http://eliminator.thrash.lt/  media skilties.


 

Rodyk draugams

Macabre “Dahmer”

 Death/Thrash/Grind.


 Macabre - žudiko biografija


 Šiuos stilius sujungė grupė iš JAV - Macabre, kuri susikūrė 1987m. Albumą „Dahmer“ išleidžia 2000m. su įrašų kompanija Decomposed Records. Albumą sudaro 26 dainos(albumo klausymas tikrai neprailgsta). Kiekviena iš jų tai atskiras serijinio žudiko Jeffrey Dahmer  gyvenimo pasakojimas, nuo pat jo mažų dienų iki mirties ir smegenų sudeginimo, kitaip tariant trumpa biografija. Apdainuojamos įspūdingiausios skerdynės ir gyvenimo laikotarpiai su gera juodo humoro doze.


 Albumas įdomus savo skambesiu ir stilių junginių įvairove – galime išgirsti ir galvą knežinantį death metal ir netgi punk roką primenantį skambesį, o svarbiausia tai, kad viskas dera. Kaip jau minėjau albumas neprailgsta ir paklausius kartą, norisi dar!

Rodyk draugams